1 dalis
Kaip tarp dienos ir nakties yra nedidelė prietema, taip tarp gėrio ir blogio yra nežinomybė. Aš nežinojau ką daryti jaučiaus prislėgta, sumišusi, nusivylusi ir pamiršta. Gal dėlto kad mane jie pamiršo, paliko, nebeaplankė ,o aš sėdėjau ir verkiau, laukiau jų , bet jie nebepasirodė. Jie mane čia įkišo, paliko ir išėjo , o už ką net nežinau vis galvoju suku galvą už ką, juk aš nieko nepadariau aš tik buvau atvira. Aš jiems tik pasakiau ką mačiau ir daugiau nieko. Vis pagalvoju juk sakyti tiesą nėra blogai tai už ką aš čia. Šis klausimas mane kankina kiekvieną dieną ,o atsakymo aš jam dar vis nerandu.......
Naktį prabudau visa šlapia, sapnavau tą dieną , tą dieną kai mane čia paliko. Buvo nuostabus liepos rytas. Beveik visa šeima susirinko prie stalo valgėme pusryčius, plepėjome apie kažką ir staiga suskambo telefonas. Visi nutilome brolis atsistojo priėjo prie telefono ir atsiliepė. Staiga jo veidas išblyško, telefonas iškrito iš rankos, o pats vos nenugriuvo. Jis lyg sustingo aš pribėgau prie jo apkabinau paklausiau kas jam yra jis pradėjo verkt. Niekada nesu mačius Luko verkiančio. Jis pasakė kad Kristinos nebėra, ji mirė. Visi pradėjo vergti, labiausiai kentėjo mama ji vos neišprotėjo. Pietų nebevalgėme, tėvai išvažiavo į ligonine o aš su Luku ir Elena pasilikau namie. Staiga išgirdau pažystamą balsą nuėjau į Kristinos kambarį atidariau duris ir staiga pamačiau ją. Ji stovėjo su nauja gražia balta suknele šalia lovos. Aš pakviečiau Luką su Elena jie atėjo tačiau nieko nematė. Kaip jie galėjo Kristinos nematyt jeigu aš ją mačiau, ji stovėjo ir jiems mojavo, o jie nekreipė dėmesio ir išėjo. Aš pradėjau vergti, o ji atsisėdo salia manęs ir tarė:
- Sesute, neverk juk aš čia, čia su tavimi.-tarė ji
- Bet Lukas su Elena....-nutildė ji mane
- Lukas su Elena manęs nemyli dėlto ir matyt nenori, o tu mane labai myli dėlto ir matai.
Mes kartu sėdėjome gal kokia valanda ir tada išgirdau kaip kažkas ėjo laiptais ir tada pasirodė mama su tėčiu. Aš labai apsidžiaugiau paėmiau Kristina už rankos ir nuvežiau prie tėčio ir mamos tada tariau:
- Mama, tėtį, žiūrėkit Kristina!!! Ji sugrįžo namo jai nieko nenutiko ji visiškai sveika.-ir tada viskas prasidėjo.
- Mažute, tau viskas gerai, gerai jautiesi?-ji paklausė manęs lyg atrodyčiau blogai
- Džordžai, paskambink psichiatrui ponui Seržui man atrodo mūsų mažute blogai jaučiasi jai prasidėjo haliucinacijos,- tarė mama kaip kažko bijodama
- Aš ne mažutė! Juk mažute vadindavot Kristiną aš nenoriu kad mane vadintumėt mažute, jūs visi akli nematot Kristinos nematot. Jūs jos nemylit ir matyt nenorit. Kodel jūs taip su ja elgetes juk ji jūsų niekada neišdavė, nepaniekino ji jus visada mylėjo ir myli, o jūs ją taip atstumiate ją. Aš nekenčiu jūsų nekenčiu!!!!!!!!
Praėjo savaitė dvi, o mane jie vedžiodavo pas psichiatrą. Aš nesupratau kodėl jie mane ten veda gal jie mano kad aš išprotėjau kad man reikia pagalbos na kam tik reikėjo pagalbos tai tik visiems kitiems kurie nemato arba nenori matyti Kristinos ji visada buvo šalia, šalia manęs. Ji man patardavo ką sakyk psichiatrui na, o kai pradėdavau kalbėti apie ją ji man išžnybdavo. Ji žinojo kad jai aš sakysiu kad ji gyva ir ji su manim tada mane paguldys, tačiau vieną dieną jos su manim nebuvo ir aš pasakiau jam viską, visą teisybe na kad ji gyva ji su manim buvo ir yra. Ir tada mane paliko čia sake kad aš beprote kad nesveika na bent man taip Lukas sakydavo. Atsimenu pradžioje jie mane lankydavo tačiau vėliau pamiršo ir po to aš likau čia. Jau 8 metai praėjo daktarai sako kad aš greitai išeisiu iš čia tačiau kur aš eisiu, kur gyvensiu, tačiau aš žinau kad mano istorija dar nesibaigė ir dar tikrai tau parašysiu meile mano prižadu.
MYLINTI JAZMINA
rodiklis 