"Tas akis matysiu žemai" ir dalis traumuojančios istorijos (N-16)

Kadangi me maiva pamaiva ir dabar itin tingi užsiiminėti rimtesne veikla - sumąsčiau vat pasimaivyti ir išsikaulyti iš jūsų dėmesio, keldama savo darbus. (:

"Tas akis matysiu žemai"

Pavadinimo neradau tikrai ilgai. Vos tik man kilo neapsakomas noras parašyti kažką tokio, pavadinau pirmąją dalelę tiesiog "Eg sukūrė dar vieną istoriją" ir būtent tokiu būdu paplatinau ją. Kai pribrendau kiek rimtesniems forumams, prilipinau "Aš žudau, tu žudai, jis ir ji taip pat žudo", karts nuo karto pakeisdama prikurdama vis kitokį žodį, kol galų gale istoriją į itin rimtą saitą įkėliau su "Mes žudome, o jis ir ji nusižudo" antrašte. :D Pavadinimas tikrai ne galutinis, kelsiu po trečdalį dalies. :DD

- Tavo akys kaip amžinybė...
Tylėk, nesugadink visko. Iškentėjai tiek banalybių, kad iškentėsi ir dar, kol ta nuolat krizenanti paauglė, kitame kambario gale nulūš. Iš vis. Ką ji čia veikia? Ar tai kartais ne uždaras vakarėlis?
- Izabela, myliu tave...
Izabela? Kas per vardas? Gi tu nekenti šito vardo. Kodėl pasirinkai būtent jį? Pirmas į galvą šovęs vardas? Melagė. Tu nori būti tokia kaip ji. Savimi pasitikinti, išdidi, seksuali ir puikiai išmananti savo darbą. Bet tu jos nekenti. Pamiršai? Ji sudirbo tavo gyvenimą.
- O, ir aš tave Maiklai.
Tylėk gi! Nuskambėjo per daug sarkastiškai. Džiaukis, kad šitas gražuoliukas girtas ir nesuprato. Paauglės krizenimas nutilo. Vadinasi nulūžo. Lėtai pasikelk... Greičiau, nereikia kaip sulėtintam filme! Die, negi tau jo gaila? Ne, viskas. Daugiau nebeimsi darbo, kur prieš tai reikia susipažinti su auka... Jis mielas, taip taip taip... DARYK TAI, kol niekas neįėjo. Pistoletas. Kiek išgėrei, pijoke tu? Nepameni kurioj vietoj Deagle savo laikai? Duslintuvą prisuk bent... Na, na? Ašaros? Puiku. Puikiai pavyks suvaidinti išduotą, o jo dar ilgai netikrins... Bėk, laiptai už posūkio. Puiku, ašaros... Bet puikiai žinai, geriau jos būtų suvaidintos, o ne tikros. Eh, sensti, Adre, sensti...

Tai mano darbas, tai mano kasdienybė. Tai stambių žuvų žaidimas, kaip sako Izė. Izė? Kas ji? Darbdavė, sugadinusi rodos tobulą mano gyvenimą. Ėjau 16 metus, kai viskas prasidėjo. Lyg niekur nieko keliavau namo. Na gerai, ne lyg niekur nieko. Cigaretė burnoje ir šalimais žingsniuojantis bičiukas. Mano bičiukas, kuris patiko man. Rimtai patiko, gal netgi tai buvo meilė... Nusprendėm su Jeffr'iu apsilankyti pas mane. Taigi ir keliavom su tuo tikslu. Išsigandau kai radau neužrakintas duris. Bandžiau sau įpiršti mintį, kad tėtis tiesiog pamiršo užrakinti duris pareidamas, bet jutau, kad kažkas čia ne taip. Jeigu jau išsigandau radusi atrakintas duris, tai įsivaizduokit mano reakciją, kai virtuvėje radau ant stalo cigaretę bebaiginėjančią Izę ir... Tėvų lavonus ant žemės. Gražios skylutės krūtinėse... Izė taip niekada ir nepasakė kas užsakovai, bet nujaučiu. Na, dabar tai nebesvarbu, nes įtariamųjų žemelė nebenešioja jau. Grįžtant į tą popietę... Izabela kiek pasimetė, bet nukalė Jeffr'į. Na, dabar man jau vienodai, sugebėjau įsišnekėti, kad jis man buvo niekas. Manęs ji pagailėjo. Sakysit nuostabu, puiku ir pašokinėsit iš laimės? Ne, anaiptol. Ji pagailėjo manęs, bet anot mūsų kodekso, gyvų likti negali. Apie žūdynes žino tik mūsų firmos darbuotojai. Taigi, nenorėdama manęs žudyti, ji per prievartą privertė tapti tokiai kaip ji. Beširdiškai žudyti žmones, gauti pinigus, gyventi dvigubą gyvenimą ir vaikščioti slegiamai sąžinės graužaties. Nekenčiu tavęs, Izabela, kad tu tik žinotum kaip nekenčiu!


Dalis traumuojančios istorijos

Nėra ji tokia jau labai traumuojanti. Ne, ji iš vis ne traumuojanti, tiesiog prie kiek atviresnių scenų pratusius norėčiau įspėti, jog to čia netrūks. Parašiau vos tiek, norėdama parašyti kažką tokio itin lengvo, itin nesunkaus, be jokios užkoduotos minties ar dar kažko panašaus. xD

Lapkričio 12 d.
Pirmadienis.
03:12 a.m.
Miegamasis beveik juodas. Ne, tai nereiškia, jog jame miega juodą spalvą mėgstantis žmogus. Iš vis, tai nieko nereiškia - tiesiog juodoje spalvoje jis atrodo dar paslaptingesnis ir gražesnis. Na, jis šitaip galvoja. O tai ką jis galvoja visada yra nelogiškai logiška, įdomu, rimta ir seksualu. Atspėjot - kartą jis taip pasakė. Vienintelis tikrai švarus ir baltas akcentas visame kambaryje tai balta, kvepianti, švari patalynė. Kodėl balta? Tiesiog ne visada viskas įvyksta taikliai, o ir dažnai pritrūksta laiko pakeisti viską prieš parsitempiant į namus dar vieną (dažniausiai plaukus prie baltos patalynės priderinusią) merginą. Kodėl švari? Nes jis mėgsta švarą. Mėgsta ir įvairius kremukus, mėgsta minimalų plaukuotumą, mėgsta demonstruoti savo raumenis, mėgsta spoksoti į save veidrodyje ir mėgsta atrodyti gražiai. Jis taip ir atrodo (anot jo). Yra dar viena priežastis, kodėl patalynė nepriekaištingai švari... Nes kiekvieną rytą pabudęs, jis šalia savęs randa nepažįstamą (gal iš matymo ir pažįstamą) merginą. O nešvari patalynė, su baltomis dėmėmis (nes jos kartais irgi matosi) nekelia nei apetito pusryčiams, nei susižavėjimo lovos savininku, kuris vertė naktį klykti, riaumoti ir kandžiotis. Ir apžioti, kas be ko. Visi turime savų silpnybių.
Lova juda. Ne, tiksliau kažkas ant lovos juda. Norit dar tiksliau? Kažkas ant lovos, po ta balta antklode juda. Neritmingai, su garsais ar klyksmais. Juk tas pats. Viskas skamba maždaug... "GEDIMINAI!!!! OOOOO TAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAIP!" ir panašiai. Panašiai balso tonu ir žodžių garsumu. Žodžiai visada būna vis kitokie. Kartais mergina išklykia grasinimus ("Jei sustosi aš tave užmušiu, giljotinuosiu ir iškastruosiu" (Gedis dar niekada nebuvo sustojęs)). Kartais tiesiog ragina. Arba tyli, nes yra užčiaupta. Arba jos burna užimta kitais darbais. Dažniausiai, po tų klyksmų pasigirsta beldimas. Kaimynai seni. Seni ir pavydūs. Tiek Petras tiek Ona pavydi Gedimino tai naujajai sugulovei, nes abu su mielu noru ją pakeistų. Nagi, nebūkim homofobai.
Grįžtant prie judesio. Ši naktis ypatinga. Ne, nesupraskit neteisingai - Gedis dabar netvarko savo gyvenimo meilės ar merginos, kurią greit pamils. Tiesiog veiksmas vyksta po antklode ir jis negali spoksoti į vieną iš veidrodžių. Kambaryje jų daug - Gedis mėgsta matyti save karščiausiomis akimirkomis. Ypatinga, nes mergina nėra iš gražiųjų. Tiksliau - ji baidyklė, o maišo Gediminas po ranka neturėjo. Kodėl jis lovon tempiasi baidykles? Geras klausimas. Jis geraširdis. Negražioms irgi reikia sekso.

04:55 a.m.
Ant baltos antklodės dar viena balta dėmė. Gediminas guli ir spokso į vieną iš veidrodžių. Žinoma, jis turėtų spoksoti į merginą, kuri rengiasi ir tuoj paliks jį vieną. Jis turėtų šypsotis ir prašyti pasilikti dar keletą valandų. Turėtų siūlytis parvežti namo. Tačiau ta mergina ne kvaila - ji aiškiai supranta ko Gediminui iš jos reikėjo, ko ji čia atėjo. Ji aiškiai supranta, kad jeigu jai kažko reikės - ji grįš čia. Na, tas kažkas... Ne, Gedis nepaguos ir nepabus pečiu išsiverkti. Jis pasiūlys išgerti ir parodys į miegamojo duris.

06:07 a.m.
Gediminas pagaliau išsiverčia iš lovos. Pastarąją valandą jis žiūrėjo į veidrodį ir svajojo apie tai, kaip jis sutinka lygiai tokį patį kaip jis. Jis atsiduotų sau - nesvarbu, kad nekenčia gėjų. Bet juk jis toks nuostabus.
Reikia skubėti. Aštuntą valandą turi būti ofise. Pusvalandis kamščių, Gediminas teturi valandą su puse. Žvitrus, žvalus, be jokių užtinusių paakių ir pagirių žymių, jis turi paflirtuoti su prie durų stovinčiomis bendradarbėmis. Jis turi būti pasiruošęs pasilikti su sekretore viename kabinete, pasiruošęs lėtai prieiti iš nugaros. Pabučiuoti kaklą ir pasakyti, kaip ji gražiai atrodo. Suimti už užpakalio ir priminti, kad jie turi laisvą pusvalandį. Po pusvalandžio, jis turi susitvarkyti kaip visada nepriekaištingus plaukus, kurie suvelti, tada pasitaisyti kaklaraištį ir mirktelėti sekretorei. Ilgiau netempęs, jis turi nueiti į susirinkimą ir šypsotis visoms senoms akcininkėms, kurios be Gedimino mažojo... persiprašau, didžiojo draugo įsikišmo, nesėdėtų čia ir nekištų savo pinigų į kvailą lūpų dažų įmonę.
Gedis tepa paakių kremą. Kelias minutes grožisi savimi. Tada iš savo plaukų išrauna vienintelį žilą plauką - jam čia ne vieta. DAR ne vieta. Ne, jam čia nebus vietos. Kekšė vyro kūne negali pasenti. Jo veide negali atsirasti raukšlės, jis turi išlikti toks pat seksualus kaip dabar - su sulaižytais plaukais, mąslia veido išraiška ir ciniška šypsenėle.

Yo? Typo... ta širdutė gale parodo, kad typo... gerai? :DD
Perskaitei dar kartą? OMFG, žnok man čia belenkoks paglostymas, kai mano rašliavą du kart perskaito. :DD Bus bus, su laiku bus. 8DD

Aiii... man atrodo tie, kurie iš vis paspaus tai ir bus jau tie nejautrūs tokie. :DDD Bet nieko nieko *sniff sniff* prilipinau jau. :DD